Nuo 2023 m. sausio 1 d. galima kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka
Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai turi teisę, be kita ko, pripažinti tėvystę ir nustatyti vaiko kilmę iš tėvo šiais atvejais:

Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus 300 dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina ir, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstanti save vaiko tėvu, turi teisę paduoti notarui bendrą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko save vaiko tėvu. Notarui patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs (ar esamas) sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Šiuo atveju notarui pateikiamas pareiškimas dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo;

Taip pat, kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduodi pareiškimo pripažinti  tėvystę su vaiko tėvu, į notarą dėl tėvystės pripažinimo, pateikdamas biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą, gali kreiptis vaiko tėvas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. nebereikalaujama teismo leidimų šiais atvejais:
• Kai sudaromi sandoriai, susiję su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas;
• Kai atliekami sandoriai, susiję su nepilnamečių turtu, kurie tvirtinami notarine tvarka ir yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalyje:
o perleidžiamas, įkeičiamas savo nepilnamečių vaikų turtas ar kitaip suvaržomos teisės į jį;
o nepilnamečių vaikų vardu priimamas ar atsisakoma priimti palikimą;
o sudaroma nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartis ilgesniam nei penkerių metų terminui;
o nepilnamečių vaikų vardu sudaromas arbitražinis susitarimas;
o nepilnamečių vaikų vardu sudaroma paskolos sutartis, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
o investuojamos nepilnamečių vaikų piniginės lėšos, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.
Visais numatytais atvejais Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
 

APOSTILLE

2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimams, funkcija tvirtinti dokumentus pažyma (Apostille) perduota notarams.

Dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarką reglamentuoja 2006 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu  Nr. 1079 patvirtintas Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas (pakeistas 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1385) (toliau – Aprašas).
Nuo 2016 m. sausio 18 d. Konsulinio departamento valstybės tarnautojai pažyma (Apostille) tvirtina tik Aprašo 3 punkte nurodytus dokumentus, pateiktus per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.